Blog

Japonija testuotojo akimis: tarp technologijų, tradicijų ir karaoke

IMG_0152
ISTQB / Testavimas

Japonija testuotojo akimis: tarp technologijų, tradicijų ir karaoke

Kelionė į Japoniją su LTSTQB

Japonija… Kas galėjo pagalvoti, kad vieną dieną man teks praleisti 14 nuostabių dienų šioje saulės tekančioje šalyje? 2023 metų spalio mėnesį, man teko garbė atstovauti LTSTQB (Lietuvos Testuotojų Asociaciją) visuotiniame ir tarptautiniame “ISTQB General Assembly“ suvažiavime. Testavimas man atvėrė daugybę kelių, o vienas iš jų – galimybė pažinti pasaulį. Tai ne tik profesinis darbas, bet ir raktas į nuotykius bei naujas patirtis, kurios leidžia atrasti kitas šalis ir kultūras.

Aplankyti Japoniją nebuvo mano pirmas bandymas. Dar universitete labai norėjau dalyvauti “Vulcanus“ programoje, tačiau, didžiulė konkurencija ir patirties trūkumas tuo metu man pakišo koją dalyvaujant konkurse. Bet jau tada sau pasakiau: „Vieną dieną aš vis tiek ten nuvyksiu!“. Ir štai, ta diena pagaliau atėjo.

Galiu drąsiai teigti, kad ši kelionė buvo visiškai kitokia – tikriausiai pati geriausia iš visų, kuriose man teko dalyvauti tiek darbine, tiek turistine prasme. 

Iššūkiai – jau nuo pirmos dienos

Prieš prasidedant oficialiai konferencijai, dažniausiai keliauju kelias dienas anksčiau – kad galėčiau apsiprasti su laiko zona, šalimi, ir, žinoma, pabėgti nuo kasdienybės. Priėmiau sau iššūkį, skristi vienas ir susigaudyti visoje kelionėje pats. Atvykęs į Tokiją, pradėjau pažintį su miestu, ir vos žengus pirmą žingsnį, jaučiausi tarsi atsidūręs visai kitame pasaulyje: modernūs dangoraižiai šalia senovinių šventyklų, šviesos, garsai ir kvapai, kurie tiesiog užhipnotizuoja.

Nors galvojau, kad būsiu pasmerktas kalbos barjerui, pirmąją dieną tikrai nustebau – visi pasitaikę japonai kalbėjo angliškai ir buvo be galo mandagūs. Man grybaujant jų technologiniuose sprendimuose, tiesiog einant pro šalį, japonai pastebėdavo, kad nesuprantu, ir su šypsena ateidavo padėti. Net metro stotyje, kai buvau lengvai pasimetęs, bandydamas suprasti, ką spausti bilietų automate, vienas japonas tiesiog pats ramiai priėjo, paaiškino, ir štai – jau žinojau, ką spausti ir kur eiti. Tai buvo tikrai malonus šokas – nesitikėjau, kad viskas bus taip paprasta ir… malonu! Visą savaitgalį skyriau tiesiog vaiškčiojimui po nepaprastai kontrastingą Tokijo miestą. Nuo nuotraukų gausos, telefoną krauti reikėjo net kelis kartus.

Konferencija, kurioje nieko nesupratau!

Po įdomaus savaitgalio, pirmadienį prasidėjo oficiali testavimo konferencija, kurioje dalyvavau atstovaudamas LTSTQB. Nors mano kolegos dar tik skraidė iš visų pasaulio kampelių, japonai jau buvo pasiruošę savo kasmetinei konferencijai, kur pagrindiniai dalyviai – patys japonai. Ir čia aš, beveik vienintelis svetimšalis, kaip tas “įdomus eksponatas”, papuolęs į visiškai kitą pasaulį.

Skaidrės? Visos hieroglifais! Vertimo – beveik jokio. Nieko nesupratau be vertimo, tačiau buvo gana įdomu analizuoti visą aplinką. Sėdėjau ten, tarsi žmogus iš kitos planetos, ir viską stebėjau su smalsiu, bet ir truputį pasimetusiu žvilgsniu. Kiekvienas sakinys skambėjo kaip užšifruotas kodas, o žodžiai – tiesiog nesuprantami. Laimei, viena iš prezentacijų buvo ir angliška, o tema – testavimas DevOps aplinkoje.

Iš auditorijos tikėjausi gilesnių ir modernių klausimų, tačiau, kaip pasirodė, japonams labiau rūpėjo tiesiog Agile metodologijos pritaikymas kasdienėje testavimo veikloje.

Kasdieniai workshopai ir pirmasis karaoke iššūkis

Kasdien vyko įvairūs workshopai, paskaitos, mokymai, balsavimai ir sprendimų priėmimai. Kadangi Japonijoje, kaip LTSTQB nariai, dalyvavome pirmą kartą nuo oficialaus įstojimo į ISTQB, bandėme perprasti, kaip visa ISTQB organizacija veikia. Galite tik įsivaizduoti – asamblėjoje dalyvavo daugiau nei 150 žmonių iš 60+ skirtingų šalių. Kiekvienas su savo patirtimi, požiūriu ir akcentu, o diskusijos prie didžiulio U formos stalo kartais priminė per televizorių matomus politinius suvažiavimas ir posėdžius. Kultūriniai skirtumai, argumentai, kompromisai – viskas vienoje vietoje.

Bet ką jau ką, o japonai tikrai žino, kaip pasirūpinti svečiais po oficialios dalies. Vieną vakarą jie mums suorganizavo karaokę. Galvojau, kad tai bus klasikinis didelis kambarys su vienu mikrofonu, kur bus galima kažkur nepastebimai atsitraukti… Bet ne! Šešių aukštų pastatas su dešimtimis mažų, privačių karaoke kambarių – visi su aukščiausio lygio garso sistema, kaip tikrose įrašų studijose. Trumpai tariant, pabėgimo planas žlugo – teko dainuoti. Tai buvo absoliučiai „out of comfort zone“ patirtis, bet, pripažinsiu, labai smagi. Mano balsas, deja, labiau priminė seną sugedusį robotą nei atlikėją, tačiau atmosferą išgelbėjo bendras juokas ir gera kompanija.

Kitą vakarą jau laukė kur kas ramesnė veikla – kaligrafijos pamoka. O dar kitą – pasiplaukiojimas laivais po Tokiją. Miestas iš vandens atrodė nepakartojamai – šviesų ir modernios architektūros kontrastai kūrė tikrą futuristinį peizažą. Dar kitą vakarą buvome nuvežti į senovines šventyklas, kurios užbūrė savo ramybe ir harmonija. O ekskursijos pabaigoje laukė paskutinis įspūdingas taškas – Tokijo Sky Tree. Žvelgiant iš šio giganto viršaus, nesimatė miesto galo. O pats miestas atrodė kaip gyva, švytinti sistema, pulsavusi gyvenimu kiekviename kampelyje. Akimirka, kai supranti – Tokijas yra ne šiaip miestas, o atskira visata.

Technologijos – ir nostalgija

Kai kalbame apie Japoniją, tikėjau, kad pamatysiu daugiau automatizacijos ir robotų – galbūt visur riedančius robotukus ar intelektualius prekybos automatų palydovus. Deja, vietoj to, aš susidūriau su daug “arcade” žaidimų, kurių pilna visose parduotuvėse ir centruose, tarsi grįžtant į mano vaikystės laikus. Bet tai irgi turėjo savo žavesio – retro nuotaika, kuri tarsi priminė man, kad ne visos technologijos turi būti „ateities“ – kai kurios gali tiesiog sugrąžinti į gerus prisiminimus.

Antra savaitė Japonijoje: Kelionė po miestus greitaisiais traukiniais

Kadangi Japonijoje nesilankau kasmet, nusprendžiau išnaudoti antrą savaitę vien turistavimui. Svarsčiau, ar geriau su dideliu lagaminu keliauti po miestus kas kelias dienas, ar kasdien sėsti į „bullet trains“ – greituosius traukinius, kurie leidžia per kelias valandas pasiekti kitą miestą už 500 kilometrų. Kad neapsunkinti kelionių su lagaminais, pasirinkau keliauti kasdien iš Tokijo, aplankant vis naują miestą.

Kyoto – miesto dvasia

Pirmąją kelionę pasirinkau į Kyoto miestą. Kai tik atvykau, tiesiog pasinėriau į miesto ramybę. Kyoto sužavėjo savo kultūra ir istorija – šventyklos, tylios gatvelės, kuriose jautiesi tarsi sustojus laikui. Atsistoji prieš senovinius medinius pastatus ir galvoji, kaip jie stovėjo šimtmečius, kintant tik gamtai. Tai buvo puiki vieta atsipalaiduoti po intensyvios konferencijos savaitės ir tiesiog pasimėgauti akimirka. Ir nors miesto grožis buvo įspūdingas, dar labiau mane sužavėjo žmonių ramybė ir pagarba tradicijoms.

Osaka – energijos miestas

Kitą dieną nusprendžiau vykti į Osaką, miestą, kuris paliko įspūdį savo energija ir nuolatiniu judėjimu. Jei Kyoto buvo ramus ir kultūringas, Osaka buvo tarsi Japonijos širdis – niekada nemiegantis miestas. Apsilankymas Dotonbori rajone buvo tikras vizualinis šokas: neoninės šviesos, garsūs reklaminiai ekranai, gatvės maistas – viskas taip gyva ir jaudinančia energija. Na o saulės palydėjimas iš Umeda Sky Building observatorijos, atėmė žadą.

Yokohama – saulėlydžio stebėjimas iš dangoraižio

Trečią dieną nusprendžiau aplankyti Yokohamos miestą, kuris garsėja savo įspūdingu uostu ir dangoraižiais. Pakilau į dar vieną Yokohama Landmark Tower Sky Garden observatoriją, kad galėčiau pasigėrėti saulėlydžiu ir nuostabiais vaizdais. Tik atsidūręs ten, pamačiau, kaip Japonija sujungia savo modernumą su gamta – dangoraižiai, apšviesti paskutinės saulės šviesos, ir priešais – vanduo su spalvotu, didžiuliu apžvalgos ratu. Beje, iš ten per debesis pirmą kartą pamačiau Fuji viršūnę.

Fuji – Japonijos simbolis

Paskutinę dieną kelionėje pasisekė pamatyti ir ugnikalnį Fuji! Nedaug dienų būna per metus, kai šis didingai ir toli stūksojantis ugnikalnis būna neuždengtas debesimis, tačiau man tikrai pasisekė! Fuji atsivėrė visu gražumu, tarsi pasirodė atsisveikinimui. Aišku, ši kelionė prie Fuji buvo tikras iššūkis dėl logistikos. Skaičiavau, kad per vieną dieną teko pakeisti virš 10 skirtingų transporto priemonių: metro, traukiniai, autobusas, funikulierius, laivas, kabinos trosais ir t.t. Nors ir  buvo tikras logistinis galvosūkis, keliaujant kartu su nepažįstamų turistų minia ir japonų pagalba, įveikiau.

Apibendrinimas – dviguba kelionės vertė

Kiekviena kelionė kažką duoda – naujų patirčių, iššūkių, netikėtų atradimų. Tačiau ši kelionė į Japoniją turėjo dvigubą efektą. Profesine prasme – tai buvo unikali patirtis, leidusi pamatyti testavimo industrijos užkulisius pasauliniu mastu ir susipažinti su ISTQB veikla. Tuo pačiu, tai buvo ir kultūrinė kelionė – pilna kontrastų, netikėtumų ir akimirkų, kai tiesiog stebi ir bandai suprasti visiškai kitokią realybę. Nuo konferencijų salių iki karaoke kambarių, nuo šventyklų ramybės iki Tokijo naktinio šurmulio – kiekviena akimirka papildė bendrą patirties mozaiką. O tikrasis atsipalaidavimo būdas po įtemptų dienų buvo onsen – tradicinės karštosios versmės, kurias japonai itin vertina. Viešbučio aukščiausiame aukšte, po atviru dangumi, karštame terminių vandenų baseine, stebint aplinkinius dangoraižius, supratau, kodėl tai neatsiejama jų kultūros dalis. Kūnas atsipalaiduoja, protas nurimsta, o prieš akis – milijonais šviesų pulsuojantis Tokijas. Tobulas balansas tarp ramybės ir modernumo. Ir nors kelionė baigėsi, jos poveikis liks ilgam. Ačiū Japonijai ir LTSTQB už šią nepakartojamą patirtį! Ar norėčiau sugrįžti dar kartą? Tikrai taip!